pareigingas

pareigingas: pareigìngas, -a adj. (1) BŽ190 gerai atliekantis pareigas, pareigus: Žmogus drąsiai tiesus, pareigingas J.Jabl. Mums reikia ištikimų, pareigingų tėvynės sūnų! rš.
pareigìngai adv.: Darbininkai ėmė pareigingai žiūrėti į kiekvieną, kad ir smulkiausią, užduotį rš.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

pareigingas — pareigi̇̀ngas, pareigi̇̀nga bdv. Pareigi̇̀ngas žmogùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pareigus — pareigùs, ì adj. (4) žr. pareigingas: Pareigus (pareigingas) vyras J.Jabl. Nepareigùs tarnautojas BŽ190 … Dictionary of the Lithuanian Language
pareigingumas — pareigingùmas sm. (2) → pareigingas: Toks begalinis pareigingumas pastebimas didvyrių charakteriuose J.Jabl. Viršila kalbėjo apie karių pareigingumą ir drausmingumą rš … Dictionary of the Lithuanian Language
pareiguolis — pareiguõlis, ė smob. (2) DŽ kas pareigingas, pareigus … Dictionary of the Lithuanian Language
pareiklus — pareiklùs, ì adj. (4) NdŽ žr. pareigingas … Dictionary of the Lithuanian Language
privirti — 1 privìrti, priverda (prìvira Lz), prìvirė K, I, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ; MŽ, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N 1. tr. daug išvirti: Tu prìvirei daug virtinių, košės J. Žirnių priverda, paskui sumaigo šitus žirnius su kočėlu – padarom tokius guzus Kvr.… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias